Kuo grynaveislė katė skiriasi nuo mišrūnės?

Gyvūnas visada yra džiaugsmas, meilumas, švelnumas, Dievo dovana, kurią reikia vertinti ir gerbti, koks jis bebūtų - kilmingas ar nekilmingas.

Kuo skiriasi iš veislyno pirktas veislinis gyvūnas su klubo išduotais kilmės dokumentais nuo mišrūno arba "kilmingo, bet be dokumentų", kurių pasiūla galima įsitikinti apsilankius bet kuriame skelbimų portale?

Oficialus "teisingas" gyvūnų veisimas- tai veislinis darbas su tam tikros veislės gyvūnais, parinktais pagal tam tikrus kriterijus. Veisimui naudojamas veislinis gyvūnas:

• yra įregistruotas klube ir veisiamas su klubo felinologų sutikimu/pritarimu. Veislinio gyvūno savininkai derina su klubu kiekvieną savo katės kergimą; katės turi būti sveikos, stiprios, neišsekintos dažnų gimdymų. Jos gali būti kergiamos ne dažniau kaip 3 kartus per dvejus metus; klubas gali bet kada pareikalauti veterinaro išduotos pažymos apie gerą gyvūno sveikatos būklę (tarkim, prieš išduodamas leidimą kergti katę); uždrausti tam tikrų gyvūnų kergimą tarpusavyje (labai artimos giminystės atveju ar kai žinoma, kad tam tikras gyvūnas perduoda kažkokius defektus savo palikuoniams ir pan.).
  
• turi vienos iš pasaulyje pripažintų kačių asociacijų išduotus kilmės dokumentus su unikaliu numeriu, spaudu, parašu, kuriuos klubas išduoda po kačiukų apžiūros. Veisėjui pageidaujant, į kilmės dokumentus gali būti įrašyta, kad kačiukas neskirtas veisimui. Tai nebūtinai reiškia, kad gyvūnas yra tam netinkamas, veisėjas gali tiesiog to nenorėti. Tokiu atveju katinėlį įsigijęs asmuo įsipareigoja reikalavimo laikytis. Veisėjai glaudžiai bendrauja, laikosi savo etikos taisyklių ir normų, bet kokia informacija apie nukrypimą nuo jų sklinda labai greitai, ir "nusikaltėlis" gali tapti persona non grata, su juo nebendradarbiaus kiti veislynai, neparduos jam gyvūnų, nepirks gyvūnų iš jo. Taigi jau pats veisėjo vardas įpareigoja žmogų tam tikrai atsakomybei. Kilmės dokumentuose įprastai nurodomos 3 - 4 protėvių kartos, bet gali būti ir daugiau - taip visada galima atsekti, kokį "genetinį palikimą" turi kiekvienas veislinis gyvūnas.
• dalyvavo parodose, gavo įvertinimus, įrodančius, kad jis:
  

1.  atitinka veislės standartus;
   
2.  yra geros fizinės būklės. Teisėjai nustato, ar gyvūnas neturi jokių matomų genetinių defektų -skeleto problemų, uodegos lūžių, žvairumo, blogo sukandimo, ar jis atrodo sveikai, ar blizga jo kailis, ar jis gerai prižiūrėtas;
3.  yra stabilios psichikos. Parodoje, stresinėje situacijoje puikiai matyti gyvūno charakteris - ar jis yra agresyvus, isteriškas, labai bailus, o gal labai draugiškas ir ramus. Jei gyvūnas elgiasi neadekvačiai, jis bus diskvalifikuotas ir negalės būti veisiamas.

Taigi tik sveiki, stiprūs, žvalūs, perspektyvūs gyvūnai yra veisiami. Mes visi puikiai žinome paveldimumo taisyklę - sveiki ir stabilios psichikos tėvai dažniausiai turės sveikus palikuonis, o silpnų, lėtinėmis ligomis sergančių ir elgesio sutrikimų turinčių tėvų vaikai gali tai paveldėti.

Ką noriu pasakyti? Tik tai, kad pirkdami kilmingą gyvūną su kilmės dokumentais Jūs gaunate GARANTIJĄ, kad katinėlio tėvai sveiki, neagresyvūs, tinkami auginti namuose, būti su žmonėmis. Pirkdami kačiuką be kilmės dokumentų, net jei jo tėvai yra kilmingi, Jūs tos garantijos netenkate. Gali pasisekti, o gali - ne.

Kam jums reikalinga garantija? Mes kalbame ne apie lauke, pagal gamtos taisykles gyvenančias kates, kur išgyvena stipriausios, sveikiausios (jei kačiukas gamtoje išgyveno iki 1- 2 mėnesių - jis yra fiziškai ir psichiškai stiprus kaip Terminatorius). Veislinis gyvūnas yra veisiamas pagal žmonių taisykles, būtent žmogus sprendžia, kas, su kuo ir kada turėtų būti kergiamas (o žmogui būdinga klysti). Natūralaus streso ir išbandymų veisliniai gyvūnai nepatiria, taigi beveik nėra natūralios atrankos, išgyvena net ir labai silpni kačiukai. Todėl labai svarbu, kad veisiami būti tik "patys, patys" (tai padeda nustatyti klubo felinologai ir teisėjai parodų metu), kurie galės duoti "pačius pačiausius" palikuonius. Tik taip galime būti tikri, kad naujiems kačiukų savininkams nebus pasiūlytas ligoniukas, elgesio sutrikimų turintis kačiukas. Čia, kaip ir bet kurioje mūsų "perku-parduodu" visuomenės sferoje, galioja taisyklė "Kokybiškas, prekybos ženklą atitinkančias prekes Jūs galite įsigyti tik pas mus", tai yra oficialiai įregistruotame veislyne (teatleidžia man už tokį palyginimą mano katinai ir kiti veisėjai!).

Kaip ir kodėl atsiranda "kilmingų tėvų nekilmingi kačiukai"? Tokie kačiukai atsiranda, tarkim, todėl, kad katinų savininkas tiesiog tingi gilintis į visus "veisėjų žaidimus" (nedalyvauja parodose, draugijų veikloje, nenori į tai investuoti), bet labai nori pasidžiaugti kačiukais (arba tiesiog tikisi juos gerai parduoti). Gali būti ir taip, kad savininkas, žinodamas savo kačių trūkumus, bijo rodytis parodoje, nes bus diskvalifikuotas. Kartais savininkas tiesiog neturi teisės veisti gyvūnų ir daro tai slapta nuo veisėjo. Čia reikėtų žinoti, kad vadose įprastai būna 3- 6 kačiukai, ir tik keli, patys stipriausi, greičiausiai besivystantys ir geriausi (veislės standartų kontekste) turėti būti palikti veisti, o kiti parduodami tiesiog kaip naminiai gyvūnai, nepriklausomai nuo to, turi trūkumų ar ne. Na, bent jau taip daro save gerbiantis veisėjas, kurio tikslas- ne kačių populiacijos didinimas, o rimta, konkreti ir apgalvota veisimo programa. Ne veisimui skirti kačiukai gali būti parduodami jau kastruoti/sterilizuoti arba pardavimo sutartyje pirkėjas įpareigojamas jį kastruoti/sterilizuoti iki tam tikro amžiaus. Tačiau neįmanoma susekti kiekvieno tokio kačiuko likimo, todėl atsiranda įvairių "kilmingų be dokumentų", "pusiau kilmingų", "pusiau kilmingų mišrūnų", arba tokių, kurie tiesiog pagulėjo šalia kilmingojo.

Atskiras atvejis, tai "kilmingi mišrūnai" - taip išradingai vadinami tie kačiukai, kurių tėvai yra kilmingi, bet priklauso skirtingoms veislėms arba tik vienas iš tėvų turėjo kilmingų protėvių. Bet balta negali būti juoda, o juoda nėra balta. Yra kilmingi grynaveisliai (angl. "purebreed", t.y. grynos veislės) ir nekilmingi kačiukai, kuriuos galima pavadinti kilmingais mišrūnais, arba tiesiog mišrūnais, maišytais, kieminukai, laukinukais, aborigenine Lietuvos kačių veisle...

Kaip reziumė - mano moteriškas pavyzdys. Galima pirkti kokio nors gero prekybinio ženklo džinsus Milano parduotuvėje arba Vilniaus Gariūnuose. Įtariu, kad dažnai ir vieni, ir kiti džinsai yra siuvami ten pat, tačiau Milano parduotuvėje pirkti yra su kokybės garantija, nes jų siuvimo procesas griežtai kontroliuojamas. Tiesa, pirkdamas ten, tu moki ir už prekę, ir už prestižą. Gariūnuose pigiau kainuojančių (bet ar tik piniguose laimė?) gaminių kokybė yra sunkiai nuspėjama, nes ten parduoda tai, ko nepriima Milano parduotuvės arba tiesiog kokio nors pogrindinio fabrikėlio gaminukus, menkai primenančius originalą.

Straipsnis paskelbtas is TopMiau.
Skelbiamą informaciją ir nuotraukas galima naudoti tik su aktyvia nuoroda į šį puslapį.